Šunys ir katės kartais praryja daiktus, kurie nėra skirti maistui. Tai gali būti žaislai, kaulai, audinių gabalėliai, siūlai, plastiko dalys ar kiti smulkūs objektai. Tokie praryti daiktai vadinami svetimkūniais ir gali patekti į skrandį ar žarnyną.
Kai kurie svetimkūniai pasišalina natūraliai, tačiau kiti gali sukelti rimtų virškinamojo trakto problemų – uždegimą, žarnyno nepraeinamumą ar net žarnyno sienelės pažeidimą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie daiktai dažniau tampa svetimkūniais, kokie simptomai gali rodyti pavojų ir kada reikalinga skubi veterinarinė pagalba.
Kokius daiktus augintiniai praryja dažniau?
Mūsų veterinarinėje praktikoje svetimkūniai virškinamajame trakte pasitaiko gana dažnai, ypač jauniems ar smalsiems gyvūnams.
Šunys dažniau praryja:
- žaislų dalis
- kaulus
- akmenukus
- audinių ar drabužių gabalėlius
- plastikinius daiktus.
Katėms svetimkūniai dažniau susiję su:
- siūlais
- virvelėmis
- gumytėmis
- mažais žaislais.
Ilgi ar aštrūs daiktai gali būti ypač pavojingi, nes gali pažeisti virškinamojo trakto sienelę arba įstrigti žarnyne.
Kas nutinka prarijus svetimkūnį?
Svetimkūnis gali patekti į skrandį arba žarnyną. Kartais nedideli objektai pasišalina natūraliai su išmatomis. Tačiau jei daiktas įstringa virškinamajame trakte, gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas.
Tokiais atvejais maistas ir skysčiai nebegali judėti virškinamuoju traktu, todėl gyvūno būklė gali greitai blogėti.
Be nepraeinamumo, svetimkūniai gali sukelti:
- virškinamojo trakto uždegimą
- žarnyno sienelės pažeidimą
- infekciją pilvo ertmėje
- skausmą ir dehidrataciją.
Kokie simptomai gali rodyti svetimkūnį?
Svetimkūniai virškinamajame trakte gali pasireikšti įvairiais simptomais. Kai kurie jų atsiranda gana greitai, kiti vystosi palaipsniui.
Galimi požymiai:
- vėmimas
- apetito sumažėjimas arba visiškas neėdimas
- vangumas
- pilvo skausmas
- viduriavimas
- tuštinimosi sutrikimai.
Kai kuriais atvejais gyvūnas gali bandyti vemti, tačiau nepavyksta išvemti turinio. Tai gali būti vienas iš požymių, kad svetimkūnis įstrigo virškinamajame trakte.
Kada reikalinga skubi veterinarinė pagalba?
Į veterinarijos kliniką reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei:
- gyvūnas nuolat vemia
- atsisako ėsti ilgiau nei parą
- tampa labai vangus
- pastebimas stiprus pilvo skausmas
- pilvas tampa įtemptas ar padidėjęs.
Tokiais atvejais delsimas gali pabloginti prognozę, todėl svarbu kuo greičiau atlikti diagnostinius tyrimus.
Kaip diagnozuojami svetimkūniai?
Veterinarijos gydytojas pirmiausia įvertina klinikinius simptomus ir gyvūno bendrą būklę.
Dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Rentgeno tyrimas
Rentgenograma gali padėti aptikti kai kuriuos svetimkūnius arba parodyti žarnyno nepraeinamumo požymius.
- Echoskopinis tyrimas
Echoskopija leidžia įvertinti minkštuosius audinius ir dažnai padeda nustatyti virškinamajame trakte esantį objektą.
- Kraujo tyrimai
Laboratoriniai tyrimai padeda įvertinti bendrą gyvūno būklę ir galimas komplikacijas.
Kaip gydomi svetimkūniai virškinamajame trakte?
Gydymo būdas priklauso nuo svetimkūnio vietos virškinamajame trakte, jo dydžio, formos ir gyvūno bendros sveikatos būklės.
Kai kuriais atvejais nedideli objektai gali pasišalinti natūraliai su išmatomis, todėl veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti stebėti gyvūną ir vertinti simptomus. Tokia taktika taikoma tik tada, kai nėra žarnyno nepraeinamumo ar kitų komplikacijų požymių.
Jei svetimkūnis yra skrandyje arba viršutinėje virškinamojo trakto dalyje, kai kuriais atvejais jį galima pašalinti endoskopiniu būdu. Atliekant gastroskopiją į skrandį įvedamas lankstus endoskopas su kamera ir specialiais instrumentais. Ši procedūra leidžia svetimkūnį sugriebti ir pašalinti per burną, todėl dažnai pavyksta išvengti chirurginės operacijos.
Tačiau jei svetimkūnis įstringa žarnyne, sukelia nepraeinamumą arba jau pažeidė žarnyno sienelę, gali būti reikalinga chirurginė operacija. Operacijos metu pašalinamas svetimkūnis ir įvertinama žarnyno būklė.
Jei žarnyno sienelė yra pažeista, gali prireikti pašalinti pažeistą žarnyno segmentą ir atstatyti virškinamojo trakto vientisumą.
Ką daryti, jei šuo ar katė prarijo svetimkūnį?
Jei yra įtarimas, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį, svarbiausia nebandyti problemos spręsti savarankiškai.
Rekomenduojama:
- nebandyti sukelti vėmimo be veterinarijos gydytojo rekomendacijos
- neduoti vaistų ar maisto „stumti“ svetimkūnį
- stebėti gyvūno elgesį ir simptomus
- kuo greičiau pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Ankstyva diagnostika dažnai leidžia parinkti mažiau invazinį gydymo būdą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Veterinarinėje praktikoje svetimkūniai dažniau pasitaiko jauniems šunims, kurie linkę tyrinėti aplinką ir praryti įvairius daiktus. Katėms pavojų dažnai kelia siūlai ar virvelės, kurios gali įstrigti virškinamajame trakte.
Jei yra įtarimas, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį, geriau nelaukti simptomų progresavimo ir kuo anksčiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.