Veterinarijos klinika
Vilniuje

Sveikam šuniui pakanka planinės veterinarinės apžiūros kartą per metus, kad būtų įvertinta bendra sveikatos būklė ir laiku pastebėti galimi pokyčiai.Vyresniems, lėtinėmis ligomis sergantiems ar nuolat vaistus vartojantiems gyvūnams vizitai į veterinarijos gydyklą  gali būti reikalingi kas 6 mėnesius ar dažniau. Reguliarios apžiūros leidžia anksti pastebėti sveikatos problemas.

Apsauga nuo blusų, erkių ir vidaus parazitų turėtų būti taikoma nuolat visus metus, nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų. Apsaugos priemonės parenkamos pagal augintinio svorį, amžių ir gyvenimo būdą. Veterinarijos gydytojas gali parinkti tinkamiausias apsaugos priemones pagal konkretų augintinį ir jo gyvenimo būdą.

Kasdienė šuns priežiūra apima kailio šukavimą, dantų higieną, ausų švaros stebėjimą ir nagų kirpimą. Reguliari higiena padeda išvengti odos, ausų ir dantų ligų. Jei kyla klausimų ar pastebite pokyčius, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Jei augintinis tampa vangus, neėda, vemia, viduriuoja ar keičiasi jo elgesys, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Kuo anksčiau atliekami veterinariniai tyrimai, tuo didesnė tikimybė greitai nustatyti negalavimo priežastį ir išvengti sudėtingesnių sveikatos problemų.

Katės turėtų būti maitinamos pilnaverčiu, subalansuotu pašaru, pritaikytu jų amžiui, aktyvumui ir sveikatos būklei. Svarbu užtikrinti nuolatinį šviežio vandens prieinamumą. Jei katė priauga ar netenka svorio, vemia ar turi virškinimo problemų, pastebimi kailio pokyčiai – rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.

Ne. Reikalavimai skiriasi pagal šalį, todėl būtina tikrinti konkrečios krypties taisykles.

Ne visada – kai kur reikalingi papildomi tyrimai, pasiutligės titras ar gydymo nuo echinokokozės įrašai ir gyvūno sveikatos patikrinimai prieš kelionę.

Augintinis gali būti neįleistas, izoliuotas karantine arba grąžintas atgal.

Saugiausia – specialiame narve arba prisegtą gyvūnų saugos diržais, kad staigaus stabdymo metu būtų išvengta traumų.

Ne. Net rami katė stresinėje situacijoje gali tapti nenuspėjama. Transportavimo dėžė yra būtina saugumui.

Tai nesaugu ir draudžiama – avarijos ar staigaus stabdymo metu augintinis gali rimtai susižeisti.

Rekomenduojama nešerti prieš kelionę, daryti pertraukas ir, jei problema kartojasi, pasitarti su veterinaru.

Taip. Trumpi, ramūs važiavimai padeda sumažinti stresą ir formuoja teigiamą patirtį.

Ne. Po pirmos pasiutligės vakcinacijos būtina palaukti 21 dieną.

Ne, privalomi skiepai nuo pasiutligės, nuo infekcinių ligų dažnai rekomenduojami augintinio saugumui kelionės metu.

Idealu – likus bent 1–3 mėnesiams iki kelionės.

Streso požymiai gali būti drebulys, seilėtekis, miaukimas, inkštimas, vėmimas, bandymas pabėgti ar neįprastas agresyvumas.

Ne. Kai kurie gyvūnai keliones toleruoja gerai, tačiau jautresniems ar neįpratusiems augintiniams stresas pasireiškia dažniau.

Tik pasitarus su veterinarijos gydytoju. Netinkamai parinkti vaistai gali pabloginti būklę.

Ilgesnių kelionių metu rekomenduojama sustoti kas 2–3 valandas, kad šuo galėtų pasivaikščioti ir atsigerti.

Dažniausiai taip, nes katės stipriai prisirišusios prie teritorijos, tačiau tinkamas pasiruošimas gali ženkliai sumažinti jų nerimą.

Trumpaplaukes kates dažniausiai pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę, o ilgaplaukes – dažniau. Reguliarus šukavimas padeda sumažinti plaukų kamuolių susidarymą ir leidžia anksčiau pastebėti odos pakitimus.

Taip, jei katė leidžiasi – dantų valymas yra viena efektyviausių apydančio ligų prevencijos priemonių. Jei dantų valyti nepavyksta, galima naudoti specialius burnos higienos papildus ar kramtalus, tačiau jie nepakeičia veterinaro profesionalios burnos apžiūros.

Apie skysčių trūkumą gali signalizuoti koncentruotas šlapimas, sumažėjęs šlapinimasis ar vangumas. Katės natūraliai geria mažiau, todėl verta skatinti gerti naudojant vandens fontanėlius ar kelis dubenėlius skirtingose vietose.

Taip. Kraiko dėžės tikrinimas leidžia pastebėti šlapimo ar išmatų pokyčius. Tai vienas paprasčiausių būdų anksti pastebėti virškinimo ar šlapimo takų sutrikimus.

Katės dažnai slepia skausmą. Įspėjamieji požymiai gali būti sumažėjęs aktyvumas, slėpimasis, apetito pokyčiai, agresija ar neįprastas vokalizavimas.

Daugumos kačių reguliariai maudyti nereikia, nes jos pačios prižiūri kailį. Maudymas reikalingas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stipriai susitepus kailiui ar esant odos problemoms pagal veterinaro rekomendacijas.

Jaunas ir sveikas kates rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, o vyresnes – dažniau. Profilaktinės apžiūros leidžia anksti nustatyti ligas, kurios iš pradžių gali neturėti ryškių simptomų.

Tai priklauso nuo rūšies ir veislės. Dideli šunys vyresniais laikomi anksčiau nei maži, o katės dažnai senjorų amžių pasiekia vėliau.

Dažniausiai rekomenduojama profilaktinė apžiūra bent du kartus per metus, net jei augintinis atrodo sveikas.

Taip, aktyvumo sumažėjimas yra normalus senėjimo požymis, tačiau staigus vangumas ar nenoras judėti gali rodyti skausmą ar ligą.

Ne visais atvejais. Papildai parenkami individualiai pagal sveikatos būklę, mitybą ir gyvenimo būdą.

Dažnai taip, nes senjorams skirtas maistas būna lengviau virškinamas ir pritaikytas jų poreikiams.

Svarbu užtikrinti patogią miego vietą, stabilų dienos režimą, tinkamą mitybą ir reguliarią sveikatos kontrolę.