Veterinarijos klinika Vilniuje „Greitoji žirafa“ – čia kiekvienas vizitas prasideda nuo kruopštaus augintinio sveikatos būklės įvertinimo. Atsižvelgdami į klinikinę situaciją ir individualius augintinio poreikius, kartu su šeimininku aptariame diagnostikos ir gydymo galimybes bei parenkame optimalų sprendimą.
Mūsų Pašilaičių veterinarijos gydykla konsultuoja, diagnozuoja ir gydo šunis bei kates, atlieka chirurgines operacijas, profilaktines procedūras, o prireikus užtikrina ir stacionarinę priežiūrą. Mums svarbu ne tik nustatyti diagnozę, bet ir suteikti šeimininkui visą svarbią informaciją apie augintinio būklę, gydymą ir tolimesnę priežiūrą.
Veterinarinėje medicinoje svarbu ne tik gydyti, bet ir suprasti, kas sukėlė sveikatos sutrikimus. Todėl diagnostikos ir gydymo sprendimus priimame atsižvelgdami į kiekvieno augintinio individualią situaciją.
Reikalingus tyrimus ar gydymą rekomenduojame tik nuodugniai apžiūrėję augintinį, išklausę šeimininko pastebėjimus ir įvertinę visą konkrečiai situacijai svarbią informaciją.
Atsižvelgdami į augintinio sveikatos būklę, veterinarijos klinikoje atliekame laboratorinius ir vaizdinius tyrimus, taikome medikamentinį bei chirurginį gydymą. Tai leidžia daugeliu atvejų užtikrinti nuoseklų diagnostikos ir gydymo procesą vienoje vietoje.
Sudėtingesniais atvejais gydymo planą aptariame kartu su skirtingose veterinarinės medicinos srityse besispecializuojančiais veterinarijos gydytojais, kad kiekvienam pacientui galėtume parinkti tinkamiausią sprendimą.
Po procedūrų ar gydymo, kai augintiniui reikalinga stebėsena ar intensyvesnė priežiūra, galime pasirūpinti juo klinikos dienos stacionare.
Gyvūnų veterinarija „Greitoji žirafa“ įsikūrusi Pašilaičiuose, Žemynos g. 2B, todėl veterinarijos kliniką patogu pasiekti iš įvairių Vilniaus rajonų. Prie klinikos įrengta nemokama automobilių stovėjimo aikštelė.
Konsultuojame dėl įvairių šunų ir kačių sveikatos sutrikimų, vertiname jų galimas priežastis ir parenkame individualų gydymą pagal augintinio savijautą, klinikinius pokyčius ir tyrimų duomenis.
Gyvūnas gali ėsti, gerti ir būti pakankamai žvalus net ir turėdamas sveikatos sutrikimų. Kartais kraujo tyrimai ar echoskopija problemą atskleidžia anksčiau, nei ją pastebi šeimininkas.
Atliekame planines ir gydomąsias chirurgines operacijas. Prieš operaciją įvertiname augintinio sveikatą, rekomenduojame reikalingus priešoperacinius tyrimus ir individualiai parenkame anesteziją. Po operacijos pasirūpiname skausmo kontrole ir stebime augintinį iki išleidimo į namus.
Diagnozuojame ir gydome šunų bei kačių odos ir ausų ligas, alergijas, pasikartojančius dermatologinius sutrikimus bei kailio pakitimus. Dermatologinės diagnostikos metu atsižvelgiame į simptomus, augintinio gyvenimo aplinką ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos odos būklei.
Įvairūs dermatitai gali būti nesuvaldytų alerginių reakcijų pasekmė. Jei ausų uždegimą per metus gydote jau penktą kartą, tai dar nereiškia, kad jis nevisiškai sugijo – uždegimas gali atsinaujinti dėl predisponuojančių veiksnių.
Įvertiname šunų ir kačių dantų bei burnos ertmės būklę, atliekame dantų apnašų ir akmenų šalinimą, gydome burnos ertmės ligas ir šaliname pažeistus dantis. Po apžiūros aptariame reikalingą gydymą ir tolimesnę burnos ertmės priežiūrą.
Profilaktinių vizitų metu atliekame augintinio klinikinę apžiūrą, įvertiname svorį, dantų, odos ir ausų būklę, aptariame vakcinaciją bei apsaugą nuo parazitų. Rekomendacijas ir profilaktinių tyrimų poreikį vertiname individualiai, atsižvelgdami į augintinio amžių, gyvenimo būdą ir sveikatos poreikius.
Profilaktika – tai ne tik skiepai. Reguliarūs profilaktiniai vizitai leidžia anksti pastebėti ligas, kol dar nėra akivaizdžių simptomų. Daugelio ligų galima išvengti arba jas sėkmingiau gydyti, jei jos nustatomos anksti.
Ūmiai pablogėjus augintinio savijautai, sutrikus kvėpavimui, įtarus apsinuodijimą, negalint pasišlapinti ar įtarus, kad augintinis prarijo svetimkūnį, klinikoje teikiama skubi pagalba. Nedelsti reikėtų ir atsiradus kitiems staigiems, nerimą keliantiems simptomams. Prieš atvykstant į Pašilaičių veterinarijos gydyklą rekomenduojame paskambinti, kad galėtume įvertinti situacijos skubumą ir informuoti apie pagalbos suteikimo galimybes.
Kiekvienas veterinaras mūsų klinikoje dirba savo profesinėse srityse, o sudėtingesnius atvejus prireikus aptariame komandoje.
Veterinarijos gydytojas
Chirurgija · vaizdinė diagnostika · vidaus ligos · odontologija
Veterinarijos gydytoja
Dermatologija · vidaus ligos
Veterinarijos gydytoja
Profilaktika · vidaus ligos · kosmetinės procedūros
Veterinarijos gydytoja
Chirurgija · vidaus ligos · vaizdinė diagnostika
Veterinarijos gydytoja
Vidaus ligos · vaizdinė diagnostika · skubi veterinarinė pagalba
Veterinarijos gydytoja
Ne visi sveikatos sutrikimai prasideda staiga ar aiškiai pastebimais simptomais. Į veterinarą verta kreiptis pasikeitus augintinio elgesiui ar savijautai, sumažėjus apetitui ar aktyvumui, atsiradus vėmimui, viduriavimui, kosuliui, šlubavimui, skausmo požymiams, stipresniam kasymuisi ar pastebėjus kitus, augintiniui nebūdingus pokyčius.
Vizitui galite užsiregistruoti internetu arba telefonu. Skubiais atvejais prieš atvykstant rekomenduojame susisiekti su klinika telefonu.
Vizito pradžioje aptariame augintinio savijautą, pastebėtus sveikatos pokyčius ir atliekame klinikinę apžiūrą.
Prireikus veterinaras atlieka reikalingus tyrimus, o gydymo planą aptariame įvertinę visą vizito metu gautą informaciją.
Paaiškiname, kaip tęsti gydymą ir prižiūrėti augintinį namuose, į ką svarbu atkreipti dėmesį bei kada reikalingas kontrolinis vizitas.
Vien klinikinės apžiūros ne visada pakanka diagnozei nustatyti. Kartais reikalingi papildomi tyrimai, o ligos eigą tenka stebėti ir pagal rezultatus koreguoti gydymą.
Skubėti negalima. Svarbu įsitikinti, kad šeimininkas supranta diagnozę ir paskirtą gydymą. Tuomet jis išeina ramesnis, nes gavo atsakymus į rūpimus klausimus.
Veterinarinių paslaugų kaina priklauso nuo augintinio sveikatos būklės, reikalingų tyrimų, procedūrų ir taikomo gydymo. „Greitoji žirafa“ veterinarijos klinikos kainos nurodytos mūsų kainoraštyje.
„Greitoji žirafa“ – veterinarijos klinika Vilnius, įsikūrusi Pašilaičiuose, Žemynos g. 2B. Prie klinikos patogu privažiuoti automobiliu, o klientams skirta nemokama automobilių stovėjimo aikštelė.
Adresas: Žemynos g. 2B, Vilnius
Parkavimas: nemokama automobilių stovėjimo aikštelė
Vasaros sezonas daugeliui augintinių yra aktyviausias – daugiau laiko praleidžiama lauke, dažniau keliaujama, keičiasi kasdieniai įpročiai. Tačiau kartu su šiais…
Vasarą maudynės daugeliui šunų tampa ne tik pramoga, bet ir būdu atsivėsinti. Tačiau vanduo ne visada yra toks saugus, kaip…
Vasarą kylanti temperatūra gali būti pavojinga ne tik žmonėms, bet ir augintiniams. Šunys ir katės karštį toleruoja prasčiau, todėl net…
Sveikam šuniui pakanka planinės veterinarinės apžiūros kartą per metus, kad būtų įvertinta bendra sveikatos būklė ir laiku pastebėti galimi pokyčiai.Vyresniems, lėtinėmis ligomis sergantiems ar nuolat vaistus vartojantiems gyvūnams vizitai į veterinarijos gydyklą gali būti reikalingi kas 6 mėnesius ar dažniau. Reguliarios apžiūros leidžia anksti pastebėti sveikatos problemas.
Apsauga nuo blusų, erkių ir vidaus parazitų turėtų būti taikoma nuolat visus metus, nepriklausomai nuo sezono ar oro sąlygų. Apsaugos priemonės parenkamos pagal augintinio svorį, amžių ir gyvenimo būdą. Veterinarijos gydytojas gali parinkti tinkamiausias apsaugos priemones pagal konkretų augintinį ir jo gyvenimo būdą.
Kasdienė šuns priežiūra apima kailio šukavimą, dantų higieną, ausų švaros stebėjimą ir nagų kirpimą. Reguliari higiena padeda išvengti odos, ausų ir dantų ligų. Jei kyla klausimų ar pastebite pokyčius, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Jei augintinis tampa vangus, neėda, vemia, viduriuoja ar keičiasi jo elgesys, reikėtų kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Kuo anksčiau atliekami veterinariniai tyrimai, tuo didesnė tikimybė greitai nustatyti negalavimo priežastį ir išvengti sudėtingesnių sveikatos problemų.
Katės turėtų būti maitinamos pilnaverčiu, subalansuotu pašaru, pritaikytu jų amžiui, aktyvumui ir sveikatos būklei. Svarbu užtikrinti nuolatinį šviežio vandens prieinamumą. Jei katė priauga ar netenka svorio, vemia ar turi virškinimo problemų, pastebimi kailio pokyčiai – rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Ne. Reikalavimai skiriasi pagal šalį, todėl būtina tikrinti konkrečios krypties taisykles.
Ne visada – kai kur reikalingi papildomi tyrimai, pasiutligės titras ar gydymo nuo echinokokozės įrašai ir gyvūno sveikatos patikrinimai prieš kelionę.
Augintinis gali būti neįleistas, izoliuotas karantine arba grąžintas atgal.
Saugiausia – specialiame narve arba prisegtą gyvūnų saugos diržais, kad staigaus stabdymo metu būtų išvengta traumų.
Ne. Net rami katė stresinėje situacijoje gali tapti nenuspėjama. Transportavimo dėžė yra būtina saugumui.
Tai nesaugu ir draudžiama – avarijos ar staigaus stabdymo metu augintinis gali rimtai susižeisti.
Rekomenduojama nešerti prieš kelionę, daryti pertraukas ir, jei problema kartojasi, pasitarti su veterinaru.
Taip. Trumpi, ramūs važiavimai padeda sumažinti stresą ir formuoja teigiamą patirtį.
Ne. Po pirmos pasiutligės vakcinacijos būtina palaukti 21 dieną.
Ne, privalomi skiepai nuo pasiutligės, nuo infekcinių ligų dažnai rekomenduojami augintinio saugumui kelionės metu.
Idealu – likus bent 1–3 mėnesiams iki kelionės.
Streso požymiai gali būti drebulys, seilėtekis, miaukimas, inkštimas, vėmimas, bandymas pabėgti ar neįprastas agresyvumas.
Ne. Kai kurie gyvūnai keliones toleruoja gerai, tačiau jautresniems ar neįpratusiems augintiniams stresas pasireiškia dažniau.
Tik pasitarus su veterinarijos gydytoju. Netinkamai parinkti vaistai gali pabloginti būklę.
Ilgesnių kelionių metu rekomenduojama sustoti kas 2–3 valandas, kad šuo galėtų pasivaikščioti ir atsigerti.
Dažniausiai taip, nes katės stipriai prisirišusios prie teritorijos, tačiau tinkamas pasiruošimas gali ženkliai sumažinti jų nerimą.
Trumpaplaukes kates dažniausiai pakanka šukuoti kelis kartus per savaitę, o ilgaplaukes – dažniau. Reguliarus šukavimas padeda sumažinti plaukų kamuolių susidarymą ir leidžia anksčiau pastebėti odos pakitimus.
Taip, jei katė leidžiasi – dantų valymas yra viena efektyviausių apydančio ligų prevencijos priemonių. Jei dantų valyti nepavyksta, galima naudoti specialius burnos higienos papildus ar kramtalus, tačiau jie nepakeičia veterinaro profesionalios burnos apžiūros.
Apie skysčių trūkumą gali signalizuoti koncentruotas šlapimas, sumažėjęs šlapinimasis ar vangumas. Katės natūraliai geria mažiau, todėl verta skatinti gerti naudojant vandens fontanėlius ar kelis dubenėlius skirtingose vietose.
Taip. Kraiko dėžės tikrinimas leidžia pastebėti šlapimo ar išmatų pokyčius. Tai vienas paprasčiausių būdų anksti pastebėti virškinimo ar šlapimo takų sutrikimus.
Katės dažnai slepia skausmą. Įspėjamieji požymiai gali būti sumažėjęs aktyvumas, slėpimasis, apetito pokyčiai, agresija ar neįprastas vokalizavimas.
Daugumos kačių reguliariai maudyti nereikia, nes jos pačios prižiūri kailį. Maudymas reikalingas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stipriai susitepus kailiui ar esant odos problemoms pagal veterinaro rekomendacijas.
Jaunas ir sveikas kates rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, o vyresnes – dažniau. Profilaktinės apžiūros leidžia anksti nustatyti ligas, kurios iš pradžių gali neturėti ryškių simptomų.
Tai priklauso nuo rūšies ir veislės. Dideli šunys vyresniais laikomi anksčiau nei maži, o katės dažnai senjorų amžių pasiekia vėliau.
Dažniausiai rekomenduojama profilaktinė apžiūra bent du kartus per metus, net jei augintinis atrodo sveikas.
Taip, aktyvumo sumažėjimas yra normalus senėjimo požymis, tačiau staigus vangumas ar nenoras judėti gali rodyti skausmą ar ligą.
Ne visais atvejais. Papildai parenkami individualiai pagal sveikatos būklę, mitybą ir gyvenimo būdą.
Dažnai taip, nes senjorams skirtas maistas būna lengviau virškinamas ir pritaikytas jų poreikiams.
Svarbu užtikrinti patogią miego vietą, stabilų dienos režimą, tinkamą mitybą ir reguliarią sveikatos kontrolę.
Taip, ši liga dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus katėms.
Negydoma liga gali paveikti širdį, inkstus ir kitas organų sistemas.
Kai kuriais atvejais liga gali būti kontroliuojama medikamentais arba gydoma kitais metodais.
Diabetas dažniausiai laikomas lėtine liga. Vis dėlto kai kuriais atvejais, pradėjus gydymą anksti ir pakoregavus mitybą, gali būti pasiekta remisija – laikotarpis, kai insulino poreikis sumažėja arba jo laikinai nebereikia.
Taip. Tinkamai kontroliuojant gliukozės kiekį ir reguliariai stebint sveikatos būklę, dauguma kačių gali gyventi kokybišką ir aktyvų gyvenimą.
Taip, ši liga dažniau diagnozuojama vidutinio ar vyresnio amžiaus katėms. Tačiau diabetas gali išsivystyti ir jaunesniems gyvūnams, ypač jei yra predisponuojančių veiksnių.
Taip. Antsvoris laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nes jis gali mažinti organizmo jautrumą insulinui.
Ne. Dalis darinių yra gerybiniai ir ilgą laiką nesukelia jokių sveikatos problemų. Tačiau tik atlikus diagnostinius tyrimus galima tiksliai nustatyti jų pobūdį.
Vien tik apžiūros metu tai padaryti sudėtinga. Dažnai atliekamas citologinis arba biopsijos tyrimas.
Ne visada. Kai kurie gerybiniai dariniai gali būti tik stebimi. Sprendimas priklauso nuo darinio tipo ir augimo.
Kai kurie dariniai gali turėti piktybinio augimo potencialą, todėl svarbu juos stebėti.
Ne. Šunims dalis navikų gali būti gerybiniai, tačiau katėms didesnė dalis navikų būna piktybiniai.
Taip. Ankstyva sterilizacija gali žymiai sumažinti pieno liaukų navikų atsiradimo tikimybę.
Net ir nedidelį darinį rekomenduojama ištirti, nes ankstyvas gydymas gali pagerinti prognozę.
Kai kurie piktybiniai navikai gali metastazuoti į limfmazgius, plaučius ir kitus vidaus organus.
Pašalintas darinys dažnai siunčiamas histologiniam tyrimui, kuris padeda tiksliai nustatyti naviko tipą.
Ne. Pašalinus gimdą ir kiaušides ši liga nebegali išsivystyti.
Liga dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms po rujos.
Daugeliu atvejų chirurginis gydymas yra saugiausias ir efektyviausias sprendimas.
Taip. Negydoma liga gali sukelti sepsį ir kitus sunkius organizmo sutrikimus.
Patikimiausias būdas išvengti šios ligos yra sterilizacija.
Taip, skrandžio užsisukimas dažniausiai atsiranda staiga ir progresuoja gana greitai.
Didžiausia rizika pastebima didelių veislių šunims su gilia krūtine.
Daugeliu atvejų chirurginis gydymas yra būtinas norint išgelbėti gyvūno gyvybę.
Taip, todėl operacijos metu dažnai atliekama gastropeksija, kuri padeda sumažinti pasikartojimo tikimybę.
Jei šuo bando vemti, bet nieko neišvemia, pilvas padidėja ir gyvūnas tampa neramus, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką.
Kvėpavimo sutrikimai, stiprus kraujavimas, traukuliai, sąmonės praradimas ar negalėjimas pasišlapinti.
Taip, galima atlikti bazinius veiksmus, tačiau po to visada reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Apibūdinti simptomus, kada jie prasidėjo, ar gyvūnas galėjo praryti nuodingų medžiagų ir kokius vaistus vartoja.
Turėti pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnui, žinoti artimiausios veterinarijos klinikos kontaktus ir reguliariai tikrinti augintinio sveikatą.
Kai kuriais atvejais dalinis nepraeinamumas gali praeiti taikant konservatyvų gydymą. Tačiau visiškas nepraeinamumas dažniausiai reikalauja chirurginės operacijos.
Ne visada. Kai kurie praryti daiktai gali pasišalinti natūraliai, tačiau dalis jų gali įstrigti žarnyne.
Dalį atvejų galima išvengti neleidžiant augintiniui žaisti su smulkiais ar lengvai praryjamais daiktais.
Tai gali būti šlapimo pūslės uždegimo, idiopatinio cistito arba šlapimo takų obstrukcijos požymis.
Ne. Jei šlaplė visiškai užsikimšusi, šlapimas nepasišalina ir būtina veterinarinė pagalba.
Ši liga dažniausiai nėra gyvybei pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir kartotis.
Taip, stresas laikomas vienu iš svarbių idiopatinio cistito veiksnių.
Taip, kai kurie nedideli objektai gali pasišalinti natūraliai su išmatomis. Tačiau tai priklauso nuo daikto dydžio ir formos.
Simptomai gali atsirasti per kelias valandas arba per kelias dienas, priklausomai nuo svetimkūnio vietos virškinamajame trakte.
Savavališkai bandyti sukelti vėmimą ar duoti vaistus nerekomenduojama. Geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Ne visada. Kai kuriais atvejais svetimkūnį galima pašalinti endoskopiniu būdu arba jis gali pasišalinti natūraliai.
Taip, asfaltas įkaista greičiau nei oras ir gali pasiekti gerokai aukštesnę temperatūrą. Net ir esant vidutinei oro temperatūrai, paviršius gali būti pakankamai karštas, kad sukeltų diskomfortą ar pažeistų letenų pagalvėles.
Dažniausiai taip, tačiau ne visada iš karto. Šuo gali pradėti eiti lėčiau, stoti, kelti letenas ar ieškoti pavėsio. Tačiau kai kurie gyvūnai, ypač aktyvesni ar labiau susijaudinę, gali ignoruoti diskomfortą, todėl svarbu nepasikliauti vien tik elgesiu.
Pažeidimai gali atsirasti per gana trumpą laiką, ypač jei paviršius labai įkaitęs. Kuo ilgiau gyvūnas kontaktuoja su karštu asfaltu, tuo didesnė nudegimo rizika.
Taip, specialūs batukai gali apsaugoti letenas nuo karšto paviršiaus, tačiau svarbu, kad šuo būtų prie jų pripratęs. Ne visi gyvūnai toleruoja batukus, todėl reikia įvertinti individualią situaciją.
Balzamai gali padėti palaikyti odos būklę ir sumažinti išsausėjimą, tačiau jie neužtikrina pilnos apsaugos nuo aukštos temperatūros. Pagrindinė prevencija vis tiek yra tinkamo pasivaikščiojimo laiko ir vietos pasirinkimas.
Ne, dalis šunų jaučiasi vandenyje nesaugiai arba bijo. Tai gali priklausyti nuo ankstesnės patirties, veislės ar individualaus temperamento. Svarbu neversti šuns eiti į vandenį ir leisti jam priprasti palaipsniui.
Ne visada. Natūralūs vandens telkiniai gali būti užteršti bakterijomis ar parazitais. Taip pat svarbu įvertinti vandens kokybę, dugno struktūrą ir srovę.
Drėgmė ausyse sudaro palankią terpę bakterijoms ir mielėms daugintis. Dėl to gali išsivystyti ausų uždegimas, ypač jei šuo turi jautresnes ausis ar ilgesnius ausų kanalus.
Tai gali nutikti, jei šuo prigeria vandens. Tačiau jei vėmimas kartojasi arba atsiranda kitų simptomų, verta pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Jei pastebite vangumą, ausų skausmą, odos pažeidimus ar virškinimo sutrikimus, kurie nepraeina, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos kliniką.
Taip, pavėsis ne visada apsaugo nuo perkaitimo. Jei oro temperatūra aukšta ir nėra oro judėjimo, gyvūno organizmui vis tiek gali būti sudėtinga reguliuoti kūno temperatūrą. Papildomi veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas, stresas ar antsvoris, dar labiau didina perkaitimo riziką net ir ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Staigus atšaldymas šaltu vandeniu nerekomenduojamas, nes gali sukelti kraujagyslių susitraukimą ir apsunkinti šilumos pasišalinimą iš organizmo. Saugiausia naudoti drungną vandenį ir vėsinti palaipsniui, stebint gyvūno būklę.
Karščio smūgis gali išsivystyti labai greitai – kartais per kelias minutes, ypač jei gyvūnas yra uždaroje, karštoje aplinkoje, pavyzdžiui, automobilyje. Dėl to svarbu ne tik žinoti simptomus, bet ir vengti situacijų, kuriose gyvūnas gali perkaisti.
Taip, nors katės dažniau randa vėsesnes vietas ir yra mažiau aktyvios karštyje, jos taip pat gali perkaisti. Tai ypač aktualu, jei katė laikoma uždaroje patalpoje be galimybės pasirinkti vėsesnės vietos ar jei patalpa prastai vėdinama.
Ne, karščio toleravimas labai priklauso nuo šuns veislės, amžiaus, kūno būklės ir bendros sveikatos. Trumpasnukiai šunys (pvz., mopsai ar buldogai) turi apsunkintą kvėpavimą, todėl jų organizmui sunkiau reguliuoti kūno temperatūrą. Taip pat jautresni yra vyresnio amžiaus gyvūnai, turintys antsvorio ar sergantys širdies bei kvėpavimo ligomis.
Net ir sveikiems šunims svarbu vengti fizinio krūvio karščiausiu paros metu ir užtikrinti pakankamą vandens kiekį.
Daugeliu atvejų vabzdžių įkandimai sukelia tik lengvą vietinę reakciją – paraudimą ar nedidelį patinimą. Tačiau kai kuriems gyvūnams gali pasireikšti stipresnės alerginės reakcijos.
Pavojingesni požymiai yra stiprus patinimas (ypač snukio ar kaklo srityje), vangumas, kvėpavimo sutrikimai ar bendras silpnumas. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Dalis dekoratyvinių ir laukinių augalų gali būti toksiški šunims ir katėms. Pavojų kelia ne tik jų suvalgymas, bet kartais ir kontaktas su oda ar gleivinėmis.
Apsinuodijimo simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvo vėmimo ar viduriavimo iki neurologinių sutrikimų ar bendro silpnumo. Kadangi ne visada aišku, su kuo gyvūnas kontaktavo, svarbu stebėti jo būklę ir, esant įtarimui, pasitarti su veterinarijos gydytoju.
