Kaip atpažinti ir padėti augintiniui?
Nuolatinis kasymasis, laižymasis ar kandžiojimas savęs nėra „įprotis“. Dažniausiai tai signalas, kad šuns oda sudirgusi arba skauda. Šunų odos ligos gali būti labai skirtingos kilmės – nuo alergijų ir parazitų iki bakterinių ar hormoninių sutrikimų. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo paprastesnis ir trumpesnis gydymas.
Svarbu suprasti, kad tas pats simptomas – niežulys – gali reikšti visiškai skirtingas problemas, todėl savarankiškas gydymas „universaliais tepalais“ dažnai tik uždelsia tikrą diagnozę.
Alerginis ir šlapias dermatitas
Alergija gali būti susijusi su maistu, aplinkos alergenais, buitinėmis priemonėmis ar vabzdžių įkandimais. Oda parausta, atsiranda bėrimų, šuo intensyviai kasosi, dažnai laižo letenas ar pilvą.
Kai niežulys ypač stiprus, gali susiformuoti vadinamasis šlapias dermatitas – skausmingos, šlapiuojančios, karštos žaizdos. Tokiais atvejais vien tik tepalų nepakanka: reikia malšinti uždegimą, kontroliuoti niežulį ir ieškoti alergijos priežasties. Ilgalaikis sprendimas visada yra alergeno nustatymas ir vengimas.
Grybelinės infekcijos
Grybelis dažniau pažeidžia drėgnas vietas – letenas, tarpupirščius, ausų sritį. Oda parausta, patamsėja, atsiranda specifinis kvapas, šuo nuolat laižo tas pačias vietas.
Lengvesniais atvejais pakanka vietinių priešgrybelinių priemonių ir gydomųjų maudynių. Išplitus infekcijai skiriami geriamieji vaistai. Svarbu nenutraukti gydymo per anksti, net jei oda atrodo pagerėjusi.
Bakterinis folikulitas
Tai plaukų folikulų bakterinis uždegimas. Matomi spuogeliai, šašeliai, plikimo ploteliai. Trumpaplaukiams šunims pokyčiai akivaizdūs, ilgaplaukiams dažniau pastebimas papilkėjęs, praradęs blizgesį kailis ir pleiskanos.
Gydymui dažnai reikalingi antibiotikai kartu su antibakteriniais šampūnais. Dažnai ši problema atsiranda kaip antrinė – pavyzdžiui, dėl alergijos ar parazitų.
Seborėja ir riebios pleiskanos
Oda tampa riebi, atsiranda gausios, kartais dvokiančios pleiskanos. Tai gali būti paveldima, bet dažniau rodo kitą pagrindinę problemą – alergiją, endokrininius sutrikimus ar lėtinį uždegimą.
Padeda specialūs gydomieji šampūnai, tačiau tikrasis pagerėjimas pasiekiamas gydant pagrindinę priežastį.
Alopecija – neįprastas kailio netekimas
Jei atsiranda aiškūs išplikę plotai ar šėrimasis nesustoja, tai jau ne sezoninis procesas. Priežastys gali būti nuo parazitų ir grybelio iki hormoninių ligų ar stipraus streso.
Tokiais atvejais būtini tyrimai, nes išorinis gydymas vienas pats dažnai neveiksmingas.
Niežai
Niežų erkutės sukelia ypač stiprų niežulį. Šuo kasosi iki žaizdų, plinka snukio, ausų, letenų sritys. Liga labai užkrečiama kitiems šunims.
Gydymui naudojami specialūs antiparazitiniai vaistai, dažnai kelių savaičių kursu. Vien tik maudymas ar tepalai problemos neišsprendžia.
Blusos ir blusų alergija
Net viena blusa gali sukelti stiprią alerginę reakciją. Būdingas kasymasis ties uodegos pagrindu, paraudę taškeliai, juodi „pipiriukai“ kailyje.
Gydymas visada apima ne tik patį šunį, bet ir jo aplinką – guolį, namus, kartais ir kiemą. Kitaip problema greitai grįžta.
Odos dariniai ir augliai
Bet koks naujas gumbelis ar iškilimas turi būti įvertintas veterinaro. Iš išvaizdos neįmanoma patikimai atskirti gerybinio darinio nuo piktybinio.
Tiksli diagnozė nustatoma citologiniu ar histologiniu tyrimu. Anksti pašalinti nedideli dariniai dažnai išsprendžia problemą visam laikui.
Kaip nustatoma tiksli diagnozė
Profesionalus įvertinimas gali apimti odos skutmenų mikroskopiją, citologiją, grybelio tyrimus, alergijos ar kraujo testus. Tik žinant priežastį galima parinkti tikslinį gydymą, o ne slopinti simptomus.
Kada būtina kreiptis į veterinarą
Jei niežulys trunka ilgiau nei kelias dienas, atsiranda žaizdų, šuo nustoja miegoti ar ėsti, plinta paraudimas ar nemalonus kvapas – tai jau ne kosmetinė problema.