Ne kiekvienam šeimininkui tenka susidurti su augintinio operacija ir gijimo laikotarpiu. Jei procedūra planuota, pavyzdžiui, sterilizacija, pasiruošti lengviau. Tačiau netikėtos operacijos dėl auglio, traumos ar ūmios ligos dažnai sukelia stresą, todėl dalis gydytojo rekomendacijų paprasčiausiai pasimiršta. Tuo metu būtent tinkama priežiūra namuose lemia, ar žaizda gis sklandžiai, ar nekils komplikacijų.
Pooperaciniu laikotarpiu šuo gali būti vangus, mieguistas, prasčiau ėsti, kartais vemti ar nelaikyti šlapimo. Tai dažniausiai laikina reakcija į anesteziją ir vaistus. Svarbiausia užduotis šeimininkui – sudaryti saugias, ramias sąlygas ir apsaugoti operuotą vietą nuo laižymo ar kasymo.
Saugi aplinka be aukščio ir slidžių paviršių
Pirmąsias dienas šunį laikykite ant grindų. Dėl nusilpusios koordinacijos jis gali bandyti užšokti ar nulipti nuo sofos ir nukristi. Venkite laiptų, aukštų terasų, slidžių plytelių. Guolį patogu perkelti arčiau durų, kad būtų lengva išvesti į lauką neatliekant didelių judesių.
Jei šuo įprastai miega lovoje, verta laikinai pasirinkti žemesnę miego vietą, kad nereikėtų jo kelti ar saugoti nuo šuolių.
Šiluma ir ramybė
Po narkozės gyvūną gali krėsti šaltis. Šiltesnis, minkštas guolis ar lengvas užklotas padės jaustis komfortiškai. Svarbu neperkaisti – jei šuo nerimsta ar bando išlįsti iš po užkloto, vadinasi, jam per šilta.
Sveikimo metu labai svarbi tyla ir ramybė. Geriausia parinkti atokesnę vietą, kur nėra intensyvaus judėjimo, triukšmo.
Atskirimas nuo vaikų ir kitų gyvūnų
Net ir švelnus šuo jausdamas skausmą gali netikėtai suurgzti ar krimstelėti. Be to, kiti augintiniai gali bandyti laižyti žaizdą ar kviesti žaisti. Todėl pirmomis dienomis saugiausia suteikti operuotam šuniui atskirą erdvę, kur jis galėtų ramiai ilsėtis.
Trumpi ir kontroliuojami išėjimai į lauką
Po lašinių ar skysčių terapijos šuo gali dažniau šlapintis, todėl į lauką verta išeiti dažniau, bet labai trumpam. Visada naudokite pavadėlį, neleiskite bėgti, šokinėti, rausti ar žaisti su kitais šunimis. Pirmąją savaitę pasivaikščiojimai turėtų būti lėti ir tik tiek, kiek būtina gamtiniams reikalams.
Žaizdos priežiūra tik pagal gydytojo nurodymus
Naudokite tik tas priemones, kurias rekomendavo klinika. Neplaukite, netepkite ir nedezinfekuokite niekuo papildomai „iš savo vaistinėlės“, jei to nepatarė veterinaras. Per dažnas ar netinkamas valymas gali lėtinti gijimą.
Žaizda turi likti švari ir sausa. Lietingu ar purvinu oru išeinant į lauką ją galima trumpam apsaugoti, tačiau grįžus apsauga turi būti nuimta, kad oda kvėpuotų.
Apsauga nuo laižymo – būtina visą laiką
Apsauginis gaubtas ar kitas rekomenduotas barjeras turi būti naudojamas nuolat, ne tik jums matant. Užtenka kelių minučių be priežiūros, kad šuo ištrauktų siūlus ar sužalotų žaizdą.
Vanduo ir maistas po narkozės
Vanduo padeda organizmui pašalinti vaistų likučius, tačiau pirmąją dieną duokite mažesniais kiekiais ir stebėkite, ar šuo neužspringsta. Jei gyvūnas dar labai apsnūdęs, nepalikite jo vieno su dideliu dubeniu.
Apetitas gali būti sumažėjęs. Jei šuo neėda parą ar ilgiau, reikėtų pasitarti su veterinaru.
Judėjimo ribojimas – svarbiausia gijimo sąlyga
Per ankstyvas aktyvumas dažniausia siūlių išsiskyrimo priežastis. Net jei šuo jaučiasi geriau, jo savijauta gali apgauti. Ramus režimas turi būti išlaikytas tiek dienų, kiek nurodė operaciją atlikusi klinika.
Kada kreiptis į veterinarą nedelsiant
Jei atsiranda stiprus patinimas, paraudimas, pūlingos išskyros, kraujavimas, nemalonus kvapas iš žaizdos, aukšta temperatūra, nuolatinis vėmimas ar visiškas apetito nebuvimas – tai nebe įprastas gijimas ir reikia skubios konsultacijos.
Pooperacinė priežiūra nėra sudėtinga, tačiau reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Kilus bet kokiam neaiškumui visada verta kreiptis į jūsų šunį operavusią veterinarijos kliniką, tam kad pakoreguoti priežiūrą ir sveikimas būtų saugus bei sklandus.