Hipoalerginės šunų veislės: ar jos tikrai nesukelia alergijos?
Alergija šunims dažniausiai pasireiškia čiauduliu, akių ašarojimu, nosies užgulimu, odos niežuliu. Nors įprasta kaltinti krentantį kailį, iš tiesų alerginę reakciją sukelia baltymai, esantys gyvūno pleiskanose, seilėse ir odos išskyrose. Kailis svarbus tiek, kiek jis šiuos alergenus paskleidžia aplinkoje – kuo daugiau šėrimosi, tuo daugiau alergenų patenka į namų dulkes ir orą.
Dėl to atsirado vadinamosios hipoalerginės šunų veislės. Tai šunys, kurie beveik nesišeria, jų kailis nuolat auga ir labiau primena žmogaus plaukus. Jie linkę palikti mažiau plaukų ant baldų ir drabužių, o kartu paskleidžia mažiau pleiskanų. Vis dėlto svarbu suprasti, kad visiškai „nealergizuojančių“ šunų nėra – jautresniems žmonėms reakciją gali sukelti bet kuri veislė.
Kodėl hipoalerginiai šunys vis tiek gali sukelti simptomus
Net ir mažai besišeriančios veislės išskiria alergenus su seilėmis ir oda. Jei žmogaus alergija stipri, simptomai gali pasireikšti ir bendraujant su tokiu šunimi. Todėl prieš apsisprendžiant įsigyti augintinį verta kelis kartus susitikti su pasirinktos veislės atstovu, pabūti su juo uždaroje patalpoje, stebėti savo savijautą.
Prieš galutinį sprendimą rekomenduojama pasitarti su gydytoju alergologu. Kartais padeda papildomi tyrimai ar individualiai parinktos alergijos kontrolės priemonės.
Kuo šie šunys skiriasi priežiūros prasme
Kadangi jų kailis nesišeria, jis turi būti reguliariai šukuojamas ir kerpamas. Priešingu atveju plaukai veliasi, kaupiasi nešvarumai ir odos išskyros, kurios kaip tik gali didinti alerginį foną namuose. Daliai veislių reikia dažnesnio maudymo, profesionalios kirpyklos paslaugų.
Tinkama priežiūra ne tik palaiko estetinę išvaizdą, bet ir mažina aplinkoje cirkuliuojančių alergenų kiekį.
Veislės, kurios dažniau vadinamos hipoalerginėmis
Mažiau šeriasi ir dažniau geriau toleruojamos alergiškų žmonių yra tokios veislės kaip bišonų tipo šunys, įvairių dydžių pudeliai, bedlingtono ir airių kviečiaspalviai terjerai, jorkšyro terjerai, šnauceriai, barbetai, portugalų vandens šunys, lagotto tipo vandens šunys, lhasa apso, ši cu, briuselio grifonai.
Taip pat minimi beplaukiai ar beveik beplaukiai šunys, tokie kaip kinų koduotieji ar Meksikos beplaukiai. Vis dėlto net ir jie išskiria odos alergenus, todėl garantijos nėra.
Mišrūnai, turintys pudelio ar panašaus kailio tipo protėvių, kartais taip pat būna gerai toleruojami, tačiau tai labai individualu.
Kaip išsirinkti tinkamą šunį savo situacijai
Svarbu įvertinti ne tik alergijos aspektą. Reikia atsižvelgti į gyvenamąją erdvę, kasdienį aktyvumą, laiką, kurį galėsite skirti priežiūrai. Kai kurios mažai besišeriančios veislės yra labai energingos ir reikalauja daug fizinio bei protinio krūvio, kitos – ramesnės, bet reikalauja sudėtingos kailio priežiūros.
Reikia įvertinti ir praktinius dalykus: ar turėsite galimybę reguliariai lankytis pas kirpėją, ar galite skirti laiko kasdieniam šukavimui, ar jūsų biudžetas leidžia papildomas priežiūros išlaidas.
Kaip sumažinti alergijos riziką namuose
Net pasirinkus tinkamą veislę, svarbi kasdienė aplinkos higiena. Padeda dažnas siurbimas su HEPA filtru, reguliarus grindų ir paviršių valymas, šuns guolio skalbimas, geras patalpų vėdinimas.
Naudinga turėti zonas, kur šuo neįleidžiamas, pavyzdžiui, miegamąjį. Reguliarus šuns maudymas ir šukavimas padeda pašalinti pleiskanas bei seilių likučius nuo kailio.
Realistiški lūkesčiai – svarbiausia
Hipoalerginė veislė gali ženkliai sumažinti simptomus, bet negarantuoja visiško jų nebuvimo. Sėkmė priklauso nuo konkretaus žmogaus jautrumo, konkretaus šuns savybių ir nuo to, kaip nuosekliai laikomasi priežiūros bei namų higienos.
Todėl geriausias kelias – ne tik rinktis „tinkamą“ veislę, bet ir iš anksto pasitikrinti savo reakciją, pasitarti su gydytoju bei pasiruošti atsakingai, nuolatinei augintinio priežiūrai.
Susisiekite