Kartais šeimininkai pastebi keistą pokytį – katė pradeda ėsti daugiau nei įprastai, tačiau jos svoris vis tiek mažėja. Tuo pačiu ji gali tapti aktyvesnė, neramesnė ar pradėti daugiau lakti vandens.
Tokie simptomai gali būti susiję su hipertiroidizmu – hormonine liga, kuri dažniau nustatoma vyresnio amžiaus katėms. Ši liga atsiranda tuomet, kai skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, kurie pagreitina organizmo medžiagų apykaitą.
Hipertiroidizmas laikomas viena dažniau diagnozuojamų endokrininių ligų vyresnėms katėms. Laiku nustatyta diagnozė leidžia parinkti tinkamą gydymą ir pagerinti augintinio gyvenimo kokybę.
Kas yra hipertiroidizmas?
Hipertiroidizmas – tai liga, kai skydliaukė gamina per didelį kiekį hormonų (tiroksino – T4).
Šie hormonai reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant:
- medžiagų apykaitos greitį
- širdies veiklą
- kūno temperatūrą
- energijos panaudojimą.
Kai hormonų kiekis tampa per didelis, organizmo procesai pagreitėja, todėl atsiranda įvairūs sveikatos pokyčiai.
Kodėl išsivysto hipertiroidizmas?
Daugeliu atvejų ši liga atsiranda dėl skydliaukės audinio pakitimų.
Veterinarinėje praktikoje dažniausiai nustatoma:
- Gerybinė skydliaukės hiperplazija
Dažniausiai hipertiroidizmą sukelia gerybinis skydliaukės audinio išvešėjimas. Tokiu atveju skydliaukės ląstelės pradeda gaminti per daug hormonų.
- Skydliaukės navikai
Retesniais atvejais liga gali būti susijusi su piktybiniais skydliaukės navikais, kurie taip pat gali didinti hormonų gamybą.
Kokie simptomai gali rodyti hipertiroidizmą?
Šios ligos simptomai dažniausiai susiję su pagreitėjusia medžiagų apykaita.
Galimi požymiai:
- svorio kritimas
- padidėjęs apetitas
- padidėjęs troškulys
- dažnesnis šlapinimasis
- neramumas ar hiperaktyvumas
- kailio kokybės pablogėjimas
- vėmimas ar viduriavimas.
Kai kurios katės gali tapti dirglesnės arba sunkiau toleruoti stresą.
Kodėl katė liesėja, nors ėda daugiau?
Vienas iš būdingiausių hipertiroidizmo požymių yra paradoksali situacija – katė pradeda ėsti daugiau, tačiau vis tiek lieknėja. Taip nutinka todėl, kad skydliaukės hormonai pagreitina organizmo medžiagų apykaitą. Organizmas pradeda greičiau naudoti energiją, todėl net ir didesnis maisto kiekis negali kompensuoti padidėjusio energijos poreikio.
Dėl šios priežasties katė gali prarasti svorį, nors jos apetitas išlieka geras ar net padidėja.
Kada verta įtarti hipertiroidizmą?
Į šią ligą verta atkreipti dėmesį, jei vyresnė katė pradeda rodyti kelis iš šių požymių:
- svorio kritimas
- padidėjęs apetitas
- neramumas
- dažnesnis šlapinimasis.
Kadangi tokie simptomai gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, diagnozė nustatoma tik atlikus laboratorinius tyrimus.
Kaip diagnozuojamas hipertiroidizmas?
Hipertiroidizmo diagnostika paprastai atliekama remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais.
Pagrindinis tyrimas yra skydliaukės hormono T4 koncentracijos nustatymas kraujyje.
Kai kuriais atvejais atliekami papildomi kraujo ar šlapimo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą organizmo būklę ir galimas gretutines ligas.
Kaip gydomas hipertiroidizmas?
Hipertiroidizmo gydymas gali būti skirtingas, priklausomai nuo katės sveikatos būklės ir ligos sunkumo.
Gydymo galimybės gali apimti:
- Medikamentinį gydymą – vaistai padeda sumažinti skydliaukės hormonų gamybą.
- Specialią dietą – kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas specialus pašaras su ribotu jodo kiekiu.
- Chirurginį gydymą – kai kuriose situacijose gali būti svarstoma skydliaukės audinio pašalinimo operacija.
Hipertiroidizmas dažniausiai nustatomas vyresnėms nei 8–10 metų katėms. Kadangi ligos simptomai gali būti palaikomi natūraliais amžiaus pokyčiais, svarbu reguliariai atlikti profilaktinius kraujo tyrimus vyresnio amžiaus augintiniams. Laiku atlikti tyrimai padeda nustatyti ligą ir parinkti tinkamą gydymą, kuris leidžia stabilizuoti katės būklę ir pagerinti gyvenimo kokybę.