Reguliari pėdučių apžiūra leidžia anksti pastebėti sužeidimus, infekcijas ar nudegimus ir padeda išvengti skausmingų bei sudėtingų komplikacijų.
Kad augintinis būtų sveikas ir judėtų be skausmo, letenas verta apžiūrėti po kiekvieno pasivaikščiojimo. Pėdučių pagalvėlės amortizuoja sąnarius, saugo kaulus ir raiščius, todėl jos nuolat patiria mechaninį krūvį. Net nedidelis pažeidimas gali sukelti skausmą, šlubavimą ar infekciją.
Grįžus iš lauko reikėtų patikrinti:
- ar tarpupirščiuose nėra žemių, smėlio, druskų ar šiukšlių,
- ar neįstrigę stiklo gabaliukai, spygliai ar akmenukai,
- ar nėra įpjovimų, pūslėtų vietų, paraudimo ar tinimo.
Įspėjamieji požymiai – šlubavimas, nenoras statyti leteną ant žemės, kraujavimas, intensyvus laižymas ar kramtymas.
Pjūviai ir kraujuojančios žaizdos
Pėdutėse gausu kraujagyslių, todėl net nedidelis įpjovimas gali stipriai kraujuoti.
Pirmiausia reikia:
- atsargiai pašalinti matomus svetimkūnius,
- nuplauti žaizdą švelniu antiseptiniu tirpalu (chlorheksidinu ar fiziologiniu tirpalu),
- uždėti lengvą tvarstį ir neleisti laižyti (padeda apsauginė apykaklė).
Vandenilio peroksido naudoti nerekomenduojama – jis dirgina audinius ir lėtina gijimą.
Jei kraujavimas nesiliauja per 10–15 minučių arba žaizda gili, būtina skubi veterinaro apžiūra – gali prireikti siūlių.
Tvarstis turi likti sausas. Jei sudrėko – jį reikia pakeisti. Aktyvumą reikėtų riboti, kol žaizda užsitrauks.
Nudegimai nuo karšto paviršiaus
Vasarą įkaitęs asfaltas ar smėlis gali nudeginti pagalvėles.
Požymiai: paraudimas, patamsėjimas, odos lupimasis, šlapiuojanti žaizda.
Pirmoji pagalba – 10 minučių vėsinti šaltu vandeniu ar drėgnu kompresu, tada švelniai nuplauti, nusausinti netrinant ir sutvarstyti. Jei oda atsisluoksniavo ar atsirado stiprus skausmas, reikalingas veterinarinis gydymas, nes dažnai prireikia vaistų nuo infekcijos ir skausmo.
Kol gyja, naudingi apsauginiai batukai ar kojinaitės.
Žiemos ir chemikalų poveikis
Šaltis ir gatvių druskos sausina, dirgina ir gali sukelti įtrūkimus.
Prevencijai tinka specialūs pėdučių balzamai ar vaškas. Ilgaplaukiams gyvūnams verta patrumpinti kailį tarp pirštų, kad nesikauptų sniegas ir purvas.
Po pasivaikščiojimo letenas reikia nuplauti ir nusausinti. Žmonėms skirti kremai netinka, bet saugus pasirinkimas gali būti natūralus kokosų aliejus.
Nagų priežiūra – ne tik estetika
Per ilgi nagai keičia letenos statymą, didina traumų riziką ir gali nulūžti bėgant. Lūžęs nagas labai skausmingas ir dažnai kraujuoja. Pažeistą dalį reikia pašalinti, sustabdyti kraujavimą ir saugoti nuo laižymo.
Ypač svarbu nepamiršti pridėtinių pirštų nagų (vidinėje pusėje), nes jie natūraliai nesidėvi ir gali įaugti į pagalvėlę.
Reguliarus kirpimas padeda išvengti infekcijų ir skausmingų uždegimų.
Tarpupirščių uždegimai ir cistos
Jei tarp pirštų atsiranda raudoni, skausmingi guzai, gyvūnas šlubuoja ir nuolat laižo leteną, tikėtinas gilus bakterinis uždegimas. Kai kurios veislės (pvz., buldogai, šarpėjai, retriveriai) tam jautresnės.
Tokiais atvejais namų priemonių nepakanka – reikalinga veterinaro apžiūra ir tikslinis gydymas.
Kada būtina kreiptis į kliniką
- kraujavimas nesustoja,
- žaizda gili ar plačiai atsivėrusi,
- atsiranda stiprus tinimas ar pūliavimas,
- gyvūnas nuolat šlubuoja ar neleidžia liesti letenos,
- kartojasi laižymas ir kramtymas be aiškios žaizdos (galima alergija ar infekcija).
Kasdienė trumpa letenų apžiūra leidžia anksti pastebėti problemas ir išvengti sudėtingo gydymo. Pėdutės – tai augintinio atrama, todėl jų priežiūra yra tokia pat svarbi kaip dantų ar kailio higiena.
Kilęs įtarimas dėl gilesnio pažeidimo ar infekcijos visada turėtų būti įvertintas veterinarijos gydytojo.
Susisiekite