Vos tik oro temperatūra pakyla aukščiau nulio, gamtoje suaktyvėja ne tik žolė ir pirmieji žiedai. Kartu bunda ir erkės – tylūs, nepastebimi parazitai, kurie augintinį gali pasiekti net miesto kieme. Dėl šiltėjančių žiemų jų aktyvumas vis dažniau tęsiasi beveik ištisus metus, todėl apsauga turėtų būti nuolatinė, o ne tik „vasaros sezonui“.
Svarbu žinoti, kad erkėms nereikia miško tankmės. Joms pakanka drėgnesnės vejos, krūmų, parko pakraščio ar net nešienautos vejos prie daugiabučio. Jos nelipa iš medžių ir nešokinėja – tiesiog laukia ant žolės ar krūmo galiuko ir įsikimba praeinančiam gyvūnui į kailį.
Kodėl nepakanka tik retkarčiais apžiūrėti kailį
Erkė dažnai būna labai maža ir nepastebima pirmąsias valandas. Be to, jos mėgsta slėptis vietose, kur šeimininkai tikrina rečiausiai: tarpupirščiuose, pažastyse, kirkšnyse, po antkakliu, aplink akis ir lūpas, ausų raukšlėse.
Kasdienė apžiūra po pasivaikščiojimo yra gera praktika, tačiau ji nėra patikima apsauga. Net jei erkę rasite ir ištrauksite tą pačią dieną, rizika jau gali būti atsiradusi. Todėl svarbiausia – neleisti jai įsisiurbti arba kuo greičiau ją neutralizuoti.
Dažniausios klaidos renkantis apsaugą
Viena klaida – sezoninė apsauga tik šiltuoju metų laiku. Kita – pasitikėjimas vien natūraliomis priemonėmis. Gintariniai karoliai, eteriniai aliejai ar ultragarsiniai pakabukai gali atrodyti patrauklūs, tačiau jų veiksmingumas realiomis sąlygomis labai ribotas.
Dar viena dažna problema – nenuoseklus naudojimas. Pamiršta mėnesio dozė ar per anksti nuimtas antkaklis palieka „langą“, per kurį augintinis lieka be apsaugos.
Kokią apsaugos formą rinktis
Vietiškai ant odos lašinami tirpalai sukuria apsauginį sluoksnį odoje ir riebalinėse liaukose. Jie veikia kelias savaites, tačiau jų efektyvumą gali mažinti dažnas maudymas ar netinkamas užlašinimas ant kailio, o ne tiesiai ant odos.
Apsauginiai antkakliai išskiria veikliąsias medžiagas palaipsniui ir veikia ilgai. Jie patogūs kasdienybėje, tačiau turi gerai liestis su oda ir netikti gyvūnams, kurie daug maudosi ar dažnai trina kaklą.
Geriamieji preparatai veikia iš vidaus. Erkė gali įsisiurbti, bet maitindamasi žūva dar nespėjusi padaryti žalos. Ši forma patogi aktyviems, dažnai maudomiems šunims, nes jos neveikia lietus ar šampūnas.
Kuri priemonė tinkamiausia, priklauso nuo augintinio gyvenimo būdo, kailio tipo, sveikatos būklės ir net charakterio. Todėl geriausia sprendimą priimti pasitarus su veterinarijos gydytoju.
Aplinka taip pat svarbi
Jei augintinis gyvena nuosavame kieme, verta reguliariai pjauti žolę, šalinti lapų sankaupas, neleisti formuotis tankiems krūmynams. Erkės mėgsta drėgnas, pavėsingas vietas.
Grįžus iš pasivaikščiojimo naudinga nuplauti letenas ir pilvo apačią, ypač jei vaikščiojote aukštoje žolėje. Tai nesunaikins jau įsisiurbusios erkės, bet gali pašalinti dar nespėjusias prisikabinti.
Ką daryti radus erkę
Erkę reikia pašalinti kuo greičiau, sugriebiant ją kuo arčiau odos ir lėtai, stabiliai ištraukiant. Tinka pincetas ar specialus traukiklis. Sukiojimas nėra būtinas – svarbiausia nesuspausti erkės kūno.
Ištraukus vietą dezinfekuokite ir pasižymėkite datą. Artimiausias savaites stebėkite augintinio savijautą, net jei jis atrodo visiškai sveikas.
Apsauga lengvesnė nei gydymas
Erkės pavojingos tuo, kad jų padaryta žala gali išryškėti ne iš karto. Šeimininkui dažnai atrodo, kad „tik viena erkė nieko tokio“, tačiau būtent viena gali tapti lūžio tašku sveikatai.
Nuosekli, ištisus metus taikoma apsauga ir kasdienė apžiūra po pasivaikščiojimų yra paprasčiausias būdas leisti augintiniui saugiai mėgautis žaliais sezonais.